Prieš porą dienų (rugsėjo 2 d.) grįžau iš Madeiros salos, į kurią vėl keliavau su lenkų kelionių agentūra ITAKA. Skrydžio Varšuva - Funšalis trūkmė apie 6 val. Laiko skirtumas tarp Lietuvos ir Madeiros - 2 val., atsukant laikrodžio rodyklę atgal.
Kai kurie žmonės, išgirdę šį pavadinimą, klausia, kur ta Madeira yra. Tad šiek tiek faktų.
Madeiros sala nuo Afrikos žemyno (tiksliau Maroko krantų) yra nutolusi 500, o nuo Europos (Portugalijos krantų) – 1000 kilometrų. Sala nedidelė, jos plotas apie 800 kvadratinių kilometrų. Salos ilgis 57 km, plotis 23 km. Madeira atrasta 1419 metais. Portugalai buvo pirmieji salos kolonizatoriai ir iki šiol sala priklauso jiems.Valstybinė kalba Madeiroje - portugalų, bet vietiniai gyventojai puikiausiai kalba angliškai, prancūziškai. Madeira labai panaši į Azorų salas ne tik lokacija, bet ir: klimatu, flora, architektūra.
Saloje galima pamatyti ypač daug bananų, auginamių kalnų terasose, plantacijų. Saloje taip pat auga įvairūs egzotiški vaisiai. Čia spaudžiamas visame pasaulyje garsus Madeiros vynas. Tačiau pagrindinis gyventojų pajamų šaltinis - turizmas Nors smėlio paplūdimys čia yra tik vienas, ir tas supiltas iš Maroko atvežto smėlio, Madeiros sala yra nuostabiai graži (kaip ir Azorų salos).. Norintiems grožėtis gamta, nebijantiems per dieną nueiti ar nuvažiuoti ne vieną dešimtį kilometrų, Madeira yra ideali poilsio vieta.
Čia švelnus klimatas, dėka Atlanto vandenyno vasaros čia nebūna labai karštos. Visus metus oro temperatūra Madeiroje svyruoja tarp 19 - 25 laipsnių šilumos. Jei salos vienoje pusėje lyja, tai, kaip taisyklė, kitoje pusėje kaitina saulute, o kalnuose tuo metu - tirštas rūkas, krenta dulksna. Drėgmės daug, todėl augmenija įspūdinga.
Nuotraukose matosi Funšalis, pirmos trys nuotraukos padarytos kylant funikulieriumi į kalną, kuriame išsidėstę du sodai: botanikos ir tropinių augalų.
Tipiškas Funšalio vaizdas - po pietų virš jį supančių kalnų pakimba sunkūs, pilki debesys. Kalnuose tuo metu arba tirštas rūkas, arba lyja.
Į Funšalio uostą dažnai atplaukia kruiziniai laivai
Mes gyvenome būtent Funšalyje, netoil jo centro, labai gerame 5* viešbutyje Vidamar Resort Hotel. Jis išsisikiria ne tik tuo, kad visi kambariai yra su vaizdu i vandenyną, bet ir savo penkiais restoranais, kuriuose galima paragauti patiekalų iš skirtingų pasaulio virtuvių: madeirietiškos, itališkos ir kt.
Kadangi Madeiroje tik vienas smėlio pliažas, tai siekiant pritraukti daugiau poilsiautojų, viešbučio baseinai pripildyti švaraus, "chlorke" nedvokiančio Atlanto vandenyno vandens. Kelios viešbučio nuotraukos:
Viešbučio vaidas nuo gatvės
Viešbutį sudaro 2 pastatai
Vaizdas iš lifto, kuriuo leidžiamasi į baseinus
Vienas iš baseinų
Vaizdas iš mūsų kambario terasos
Ką pamatėme Madeiroje? Praktiškai viską, kuo ji garsi. Mat dar būdama Vilniuje sužinojau, kad saloje gyvena lietuvis, kuris organizuoja ekskursijas turistams iš Lietuvos. Jo dėka mes išnaršėme sala iš rytų į vakarus, iš pietų į šiaurę. Kadangi saloje praktiškai nėra lygumų, tai pradėkime pažintį su sala nuo kalnų. Jie skirtingi rytinėje, centrinėje ir vakarinėje salos dalyse.
Tokia salos rytinė pakrantė
Centrinė salos dalis
Kalnai centrinėje dalyje
Šis vaizdas atsiveria einant viena iš levadų. Tai yra drėkinimo sistema, apraizgiusi visą 57 km salą . Levadų bendras ilgis apie 2,5 tūkst. km.
Šiaurinė dalis
Tolumoje Erelių kalnas
Augmeniija Madeiroje labai įvairi, vešli ir egzotiška. Nepaisant, kad jau ruduo, dar yra kur "akis paganyti". O kaip gražu čia pavasarį, kai sala paskęsta žieduose.
Saloje augančių ne tik gėlių, bet ir vaisių įvairovė stulbinanti. O jau apie skonį geriau patylėsiu. Be tradicinių bananų, mango, papajų, auga bananasai (banano ir ananaso hibridas), marakujos ir citrinos, marakujos-apelsino, marakujos-braškių hibridai. Kai ką pavyko nufotografuoti. Kas tai per vaisiai, kokie jų pavadinimai, spręskite patys.
Koks tai vaisius, nežinau. Gal papaja?
Tai marakuja
Banano žiedas
Mangai
Be egzotiškos augmenijos pamatėme ne mažiau egzotiškas salos vietas.
Į mūsų Rumšiškes panašus kaimelis
Tai pasaulyje antras (pirmas - N. Zelandijoje) pagal aukštį skardis Cabo Girao. Jo aukštis beveik 600 metrų, o apžvalgos aikštelės permatomos grindys sustiprina įspūdžius. Kas bijo aukščio, geriau į apačią nežiūrėti.
Tai to paties skardžio viazdas iš šono.
O tai krioklys, kurio vanduo krenta tiesiai ant kelio kalnuose.
Porto Moniz- vakariniėje salos pakrantėje esantis kurortas, kuris pasižymi baseinais, įrengtais vulkanų krateriuoe ir suprantama, pripildytais vandenyno vandens (nuotrauka apačioje).
.
Dar vienas kriokliukas, kurio vanduo irgi krenta ant kelio.
Viena iš svarbiausių ir labiausiai lankomų vietų yra Funšalio turgus, kuriame yra 3 pagrindiniai skyriai:: viasių - daržovių, gėlių ir žuvies. Į pastarąjį reikia eiti anksti ryte, nes jau apie 11 val. jis ištuštėja. Mes atėjome būtent tokiu laiku, todėl nepamatėme didžiulių tunų ir kitų vandenyno žuvų. Tačiau vaisių ir gėlių buvo užtektinai.
Aišku, žuvies mes nepirkome, nors būtų visai neblogai parvežti ką tik pagauto tuno "gabaliuką" arba juodą, ilgą.kaip gyvatė, ešpadą. Anot vietinių gyventojų, ši žuvis sutinkama tuk dvejose pasaulio vietose-Madeiroje ir prie Japonijos krantų. Tai labai minkšta ir skani žuvis, patiekiama su keptais bananais. Ji niekada nėra šaldoma, o apdorojama tik šviežia.
Turguje pirkome įvairių vaisių lauktuvėms. Jų kiekį ribojo faktas, kad grįšime ne tiesiai į Vilnių, o į Varšuvą. Kelis egzotiškus, iki tol nematytus ir neragautus vaisius nufotografavau jau atvežtus į Vilnių. "Įamžinau" kol dar nesuvalgėme, nes kaip paaiškinsi, kaip atrodo bananasas? Tai tas žalias "agurkas", su odele panašia į ananasų, viduje panašus į bananą, bet turi kietą šerdį, kaip ananasas. Skonis kaip saldžiarūgščio banano.
Geltonos marakujos- tai hibridai su citruna, tamsiai raudonos - su braškėmis. Labai skanūs ir kvapnūs, jie labai pagerina smučių skonį ir kvapą.
Tiek įspūdžių.
Version in English will be later
