Jame teko lankytis balandžio mėnesį. Tai - gražus kurortas, esantis Sinajaus pusiasalio pietuose. Iš Šarm El Šeicho važiavome į ekskursiją į Kairą. Tai pakankamai varginanti ir ilga kelionė. Išvažiavom iš vakaro, Kaire buvome kitos dienos ryte, nes reikėjo nuvažiuoti virš 500 km į vieną pusę. Įdomu tai, kad važiuojant į Kairą autostrada driekiasi po Sueco kanalu (jis sujungia Raudonąją ir Viduržemio jūras).
Kairas paliko labai prieštaringą įspūdį, jo centras tvarkingas, o visur kitur šiukšlių iki kelių. Nereikia net rašyti kabutėse, nes tikrai iki kelių. O jau vairavimas Kairo gatvėse??? Jokių taisyklių, jokių ženklų. Tik rankos, mosikuojančios per automobilių langus ir signalai. Autobusai, tam, kad išleisti keleivius, kur važiuoja, ten ir sustoja, pvz., gatvės vidury. Pėstieji, einantys gatvės pakraščiu, staiga sugalvoja pereiti gatvę ir šauna bet kur tarp automobilių. Jei gatvėje yra 4 judėjimo juostos, tai realiai jų susidaro 6-7 ir jos nelabai primena juostas. Keista, bet avarijų nėra. Kaip nėra gatvėse ir kairiųjų posūkių, o yra tik apvažiavimai, iki kurių nuvažiuoti reikia tikrai ne kelis šimtus metrų.
Dar važiavome džipais į Spalvuotąjį kanjoną, kuris pasižymi ne tik spalvuota uoliena, bet ir taku, besitęsiančiu per visą kanjoną. Jis ypatingas tuo, kad iš gana plataus tako virsta tokiu siauru takeliu, kuriuo praeiti neįmanoma, galima tik pralysti. Čia vykstant reikėtų rūbų su ilgom rankovėm ir ilgų kelnių, o ne šortų ar suknelių.
Pradėsim nuo Šarm El Šeicho, tai vaizdas į miestą iš mūsų viešbučio:
KAIRAS. Egipto Nacionalinis muziejus, kur laikomi visi faraonų lobiai. Fotoaparatus/kameras "atima"dar lauke:
Kairo papiruso muziejus (ir kartu parduotuvė):
Gizos piramidės ir Sfinksas. Tiesą sakant, piramidės mane nuvylė. Aš jas įsivaizdavau didingai stovinčias Sacharos dykumos gilumoje. Pasirodo, jos yra prie pat gyvenamųjų namų. Įsivaizduokite, baigiasi Pašilaičių mikrorajonas Vilniuje ir prasideda piramidės:
Visas įdomumas šioje kelionėje tame, kad žygis, besitęsiantis kanjonu kelis km, prasideda plačiu taku, po to takas vis siaureja, o pačioj pabaigoj jau net negalima praeiti, galima tik pralįsti ir ne bet kaip. Pradžioje prakišamos kojos, po to kūnas ir galiausiai rankos. Todėl ir reikia ilgom rankovėm drabužių ir ilgų kelnių, nes daug kas apsidraskė į uolas, susižalojo.
Prie išėjimo iš kanjono takas vėl praplatėja:
KRETA IR SANTORINI
Tai buvo antra kelionė 2006 m. ir antra sala po Maljorkos, kurioje teko praleisti porą vasaros savaičių. Kreta dar vadinama raganų sala, joje tvyro ypatinga energija. Buvom apsistoję dabar jau vadinamame elitiniame kurorte -Agios Nikolaos. Tai tikrai žavus nedidelis miestelis:
Tiltelis, kuris matosi nuotraukoje, pastatytas per kanalą, kuris buvo iškastas, kad sujungti gėlavandenį ežerą su jūra:
Tikros graikiškos vestuvės, kuriose dalvavo tiek žmonių, kad net negalėjo pravažiuoti mūsų autobusas. Atkreipkite dėmesį į baltas nosinaites, esančias dėžutėse, vienam svečiui jaunieji dovanoja vieną tokią nosinaitę su kažkokiu suvenyru viduje. O nosinaičių begalė (fotografuota iš autobuso):
Ilsisi tik vyrai:
SANTORINI
Lankantis Kretoje yra didelis "griekas" nenuplaukti į Santorini salą. Ji yra Egėjo jūroje, vulkaninės kilmės bei pripažinta viena gražiausių pasaulyje. Tikrai pagrįstai. Jos plotas 73 kv.km. (šiek tiek didesnė už San Mariną), o gyventojų virš 13 tūkst. Ją supa iki šiol aktyvūs vulkanai, esantys Egėjo jūroje. Jų dėka jūra labai šilta, todėl čia daug ryklių. Paskutinis vulkano išsiveržimas įvyko 1956 m. Beje, pastaruoju metu mokslininkai tvirtina, kad Santorini vulkanas bunda ir kad jo išsiveržimas padarytų labai daug žalos visai planetai. Jie teigia, kad išsiveržimas, įvykęs 17 amžiuje pr.m.e. iš vientisos Santorini salos padarė daug salelių, o Kretai 18-20 metrų aukščio cunamio banga sudavė tokį stiprų smūgį, kad sunaikino tuo metu klestinčią Mino civilizaciją, kurios liekanos ir yra Knose.
Santorini gerai žinomas ir dėl savo baltų namų su mėlynais stogais. 1974m. įstatymas įpareigojo taip dažyti visus pastatus dėl 2 priežasčių:
1) balta spalva atspindi saulės spindulius ir ne taip praleidžia karštį;
2) balta ir mėlyna spalvos sudaro Graikijos vėliavą.
Santorini saloje labai specifiniu būdu auginamos vynuogės, jos čia sunoksta pirmiausia lyginant su likusia Graikija ir iš jų gaminamas ypatingas vynas. Saloje praktiškai nelyja ir paukščiai nesuka lizdų (matyt jaučia pavojų). Be to, tik čia pirmą kartą pamačiau, kaip auga pistacijos. Taigi, Santorini iš tolo:
Laivas, kuriuo plaukėme:
Vietinis "transportas" nepakeičiamas siaurose gatvelėse:
Santorini sala neatrodo kažkuo ypatinga, tačiau visas jos grožis atsiskleis toliau esančiose nuotraukose:
Manau, kad tuos, kurie nebuvo šioje saloje, bet turi tokias galimybes, įtikinau, jog būtina ten nuvykti. Skubėkite, kol neišsiveržė vulkanas, nes salų gali ir nelikti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą